Ar gi jos nenuostabios? Arbatinės hibridinės rožės (sutrumpinimas AH) - XX amžiaus numylėtinės. Taip, tai tos pačios rožės, kurias skintas matome gėlių parduotuvėse, dovanojame ir gauname dovanų. Kiekvieną pavasarį daugumoje prekybos centrų galima nusipirkti sodinukų susuktų į celofaną ir įdėtų į spalvingas kartonines dėžutes. Gyvendami XXI a. dažnai smerkiame praėjusio amžiaus dirbtinumą ir žmogaus norą užkariauti pasaulį, o AH rožės gerai atspindi XX a. dvasią. Stambūs ir ryškių spalvų dažniausiai bekvapiai žiedai bei nenatūrali krūmo forma parodo kaip smarkiai nutolo nuo protėvių - laukinių erškėčių.
Kaip matote keletą auginu ir aš. Bet esu gana skeptiškas šių rožių atžvilgiu. Sutinku - dideli žiedai, ryškios iš aplinkos išssiskiriančios spalvos negali nežavėti, bet auginimas Lietuvos klimato sąlygomis sukelia nemažai problemų - rūpestingas pridengimas žiemą, purškimas nuo ligų ir kenkėjų. Įdomu kiek iš jų išgyveno šią žiemą? Manau tai puikios rožės auginti šiltnamiuose, žiemos soduose arba vazonuose, kurie vasarą laikomi lauke prie sienos, o žiemai įnešami į sandėliuką. Svarbiausia, kad ant jų patektų kuo mažiau lietaus ir žiemą kuo mažiau nušaltų. Optimalesnės augimo sąlygos neleistų šioms rožėms nusilpti, nes silpnas rožes labiau puola ligos ir kenkėjai, o stiprūs ir sveiki krūmai džiugintų gausesniu žydėjimu.
Nuotraukose (iš viršaus į apačią): "Helga", "Flamenco", "Ena Harkness", "Mister Lincoln", "Mainzer fastnacht", nežinoma veislė, "Melissa", "Margaret", "Peace", "Pierrot".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą